A? jau nepakeliu min?i%1; apie tave
Kaip obelis, apsunkusi nuo vaisi%1;,
U&2;lau&2;iu tragi?kai nusvirusias rankas,
O tu sakai: „Stov?k kaip stovi laisv?”.
O tu sakai: „Stov?k kaip stovi laisv?”.

Tai u&2;daryk mane, T?vyne, savyje,
Kaip giesm? gerkl?je mirtis u&2;daro,
Taip kaip u&2;daro vakar? naktis,
O tu man atsakai: „A? tavo laisv?“.
(x2)

O nesibaigianti kelion? ? tave,
Jau kaip akmuo ?alikel?j sukniub?s
A? pilku vakaru lyg samanom dengiuos,
O tu sakai: „Eik taip kaip eina laisv? ”.
O tu sakai: „Eik taip kaip eina laisv? ”.

Tai u&2;daryk mane, T?vyne, savyje,
Kaip giesm? gerkl?je mirtis u&2;daro,
Taip kaip u&2;daro vakar? naktis,
O tu man atsakai: „A? tavo laisv?“.